Kilmė

Robertas Lengdonas, simbologijos ir religinės ikonografijos profesorius iš Harvardo universiteto, atvyksta į ultramodernų Gugenheimo muziejų Bilbao dalyvauti labai svarbiame renginyje, per kurį bus pristatytas atradimas, „amžiams pakeisiantis mokslo pavidalą“. Vakaro šeimininkas yra Edmondas Kiršas, jaunas milijardierius, išgarsėjęs pasaulyje savo nuostabiais, technologiškai pažangiais atradimais ir įžūliomis ateities prognozėmis. Kiršas prieš daugelį metų mokėsi Harvardo universitete ir buvo vienas iš talentingiausių Lengdono studentų — dabar jis ketina pranešti apie įspūdingą atradimą, kuris paskatins drastišką mokslo proveržį... ir atsakys į du esminius egzistencinius klausimus, kamuojančius žmoniją nuo seniausių laikų.

Prasidėjus Edmondo Kiršo ir muziejaus direktorės Ambros Vidal skrupulingai suorganizuotai prezentacijai, vakarą greitai užvaldo chaosas, pribloškiantis šimtus svečių ir milijonus žiūrovų iš viso pasaulio. Iškyla grėsmė vertingąjį Kiršo atradimą prarasti amžiams, todėl Lengdonui su Ambra žūtbūt tenka bėgti į Barseloną ir lenktyniaujant su laiku ieškoti mįslingo slaptažodžio, kuris leis prieiti prie Kiršo paslapties, lemsiančios mokslo perversmą.

Persekiojami įsibauginusio pavojingo priešo, kuriam informaciją, rodos, teikia patys Karališkieji rūmai, Lengdonas su Ambra susidurs su tamsiausiais užslėptos istorijos ir radikalios religijos epizodais. Šiuolaikiniu menu ir slėpiningais simboliais paženklintame kelyje jie privalo per kelias valandas atskleisti Kiršo įstabaus tyrimo rezultatus... ir kvapą užimančią tiesą apie žmonijos kilmę bei likimą.

Džiūgaukite, „Da Vinčio kodo“ gerbėjai! Profesorius Robertas Lengdonas vėl aiškinasi visatos paslaptis. 

Kreacionizmą su mokslu kiršinantis guvus naujas romanas, dėl kurio veikiausiai užvirs ne mažiau diskusijų nei dėl „Da Vinčio kodo“. „Kilmėje“ įžūlus futuristas Edmondas Kiršas iškelia tokią drąsią teoriją, kad šioji, kaip jis kukliai mąsto Dano Browno numylėtu kursyvu, „ne supurtys jūsiškius pamatus, o pavers juos griuvėsiais“. Kiršas, aišku, kreipiasi į visą pasaulį, nes būtent tokiu mastu Brownas rašo. Brownas ir rimtos mintys „Kilmėje“ dera tarpusavyje kaip niekur kitur. 

* Janet Maslin, The New York Times

„Kilmė“ pateikia klausimus apie žmoniją: iš kur mes atėjome? Kur link judame? — bet jie puikiai tinka ir Robertui Lengdonui. Naujausioje knygoje vėl pasirodo klaustrofobiškas simbologijos profesorius, ant rankos segintis laikrodį su peliuko Mikio atvaizdu, ir jam vėl gresia bėdos. Kaip ir ankstesniuose žygiuose („Angeluose ir demonuose“, „Da Vinčio kode“) daktaras Lengdonas vėl įsisuka į pasaulinės reikšmės įvykius, galinčius rimtai paveikti pasaulio religijas. Kiekviename romano puslapyje, kaip ir kitose knygose, aiškiai matyti uolios Browno pastangos rinkti faktinę medžiagą apie meną, architektūrą ir istoriją. 

* Entertainment Weekly

 

Įdomu... penktoji serijos knyga neabejotinai pradžiugins po pasaulį klajojančio simbologo Roberto Lengdono gerbėjus. 

* USA Today 

 

Danas Brownas vėl imasi rimtų klausimų apie Dievą, mokslą ir pasaulio ateitį. „Kilmėje“, kaip ir kitose Browno knygose, tarpusavyje susipina kelionių aprašymai, istorija, sąmokslai ir detektyvinės mįslės, o visa tai papildo įvairios šalutinės temos, pradedant Williamo Blake’o poezija, baigiant fašizmo Ispanijoje iškilimu ir žlugimu. 

* Associated Press

 

„Da Vinčio kodą“ parašęs bestselerių autorius grįžta su nauja knyga, kurioje sutelkia dėmesį į ateitį. „Kilmėje“ netrūksta Danui Brownui būdingų temų: su žmogžudystėmis siejamo, nuo oficialios katalikybės atskilusio pragaištingo kulto, šiuo atveju Palmariečių bažnyčios, meno istorijos lobių, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį, siekiant išnarplioti galvosūkius. Jei skaitytojai tikisi šiurpulių ir netikėto įvykių posūkio, tuomet ištikimieji gerbėjai apsidžiaugs sužinoję, kad Roberto Lengdono misiją supa „Da Vinčio kodo“ stiliaus fonas. 

* The New Republic

Denas Braunas — vienas iš labiausiai skaitomų JAV rašytojų. Būtent jo kūriniai — „Angelai ir demonai“, „Da Vinčio kodas“, „Inferno“ — užima pirmąsias bestselerių sąrašų vietas. 2004 metų pradžioje net keturi D. Brauno romanai buvo įtraukti į populiariausių bestselerių sąrašą. Jo romanai išleisti daugiau kaip 40-čia kalbų.

Matematikos profesoriaus ir profesionalios sakralinės muzikos atlikėjos šeimoje užaugęs D. Braunas nuo pat vaikystės buvo supamas paradoksalaus mokslinės ir religinės pasaulėžiūros derinio. Būtent viena kitai oponuojančios pažiūrų sistemos įkvėpė romaną „Angelai ir demonai“, kuriame kalbama apie konfliktą, kylantį šiuolaikiniame pasaulyje tarp mokslo ir religijos, o įvykiai rutuliojasi itin moderniame Šveicarijos fizikos institute bei Vatikane, sukaupusiame daugybę istorinių vertybių.

Rašytojas kuria romanų seriją simbologijos tematika, kurioje veikia jo populiarus personažas iš „Angelų ir demonų“ Robertas Lengdonas, Harvardo ikonografijos ir religinio meno profesorius. Veiksmas šiose knygose perkeliams į Paryžių, Londoną, Barseloną ir Vašingtono federacinę apygardą.

Baigęs Amhersto koledžą ir Filipso akademiją Ekseteryje dėstė anglų kalbą, bet sėkmingai debiutavęs atsidėjo vien tik literatūrinei kūrybai.

Šiuo metu gyvena Naujojoje Anglijoje.